Užgavėnės 2027 m.: data, tradicijos, kaukės ir renginiai Lietuvoje

Užgavėnės – viena tų lietuviškų švenčių, kuriose stebėtojų beveik nebūna. Čia visi tampa dalyviais: vieni kepa blynus, kiti gamina kaukes, o drąsiausieji persirengia raganomis, velniais, meškomis ar kitais tradiciniais personažais ir leidžiasi į triukšmingas eitynes. Nors šios tradicijos gyvuoja jau šimtmečius, šiandien jos puoselėjamos ne tik etnografiniuose renginiuose, bet ir mokyklose, darželiuose, miestų aikštėse bei šeimų namuose.

Kadangi Užgavėnių data kasmet keičiasi, prieš šventę daugelis ieško atsakymų į tuos pačius klausimus: kada vyks Užgavėnės, ką simbolizuoja Morės deginimas, kokius personažus rinktis ir kur Lietuvoje vyksta didžiausi renginiai. 

Šiame straipsnyje rasite tikslią 2027 metų Užgavėnių datą, sužinosite svarbiausias lietuviškas tradicijas, kaukių ir personažų reikšmes, kokie valgiai neatsiejami nuo šios šventės ir kur vyks didžiausi Užgavėnių renginiai. Jei planuojate persirengti ar ruošiate kostiumą vaikui, straipsnio pabaigoje rasite ir idėjų, kaip šventei pasiruošti be paskutinės minutės skubėjimo. 

Kada bus Užgavėnės 2027 metais ir kodėl jų data kasmet keičiasi?

Artimiausios Užgavėnės vyks 2027 m. vasario 9 d., antradienį. Šią datą patvirtina Etninės kultūros globos tarybos kalendorinių papročių duomenys. 

Data kasmet keičiasi, nes Užgavėnės yra kilnojamoji šventė, tiesiogiai susijusi su Velykomis. Jos visada švenčiamos antradienį, likus 47 dienoms iki Velykų, todėl, pasislinkus Velykų datai, pasislenka ir Užgavėnių data.

Remiantis Visuotine lietuvių enciklopedija, Užgavėnių data kalendoriuje svyruoja nuo vasario 3 d. iki kovo 9 d. Tai visada yra septintosios savaitės prieš Velykas antradienis.

Planuojantiems šventę iš anksto pravers artimiausių metų Užgavėnių datos:

• 2027 m. – vasario 9 d.
• 2028 m. – vasario 29 d.
• 2029 m. – vasario 13 d.

Pats pavadinimas paaiškina šventės vietą kalendoriuje. Žodis „Užgavėnės“ kilęs iš žodžių „gavėnia“ ir „gavėti“, nes jau kitą dieną, Pelenų trečiadienį, prasideda septynių savaičių gavėnios laikotarpis. Užgavėnės yra paskutinė proga sočiai pavalgyti ir triukšmingai pasilinksminti prieš ramų atgailos laikotarpį.

Tačiau šventės ištakos yra gerokai senesnės už krikščioniškąjį kalendorių. Buvo tikima, kad triukšmas, persirengėlių vaikštynės ir Morės deginimas padeda išvaryti žiemą ir pažadinti žemę naujam augimo ciklui. Krikščionybė šventei suteikė tik naują vietą kalendoriuje, o senoji simbolika išliko iki šių dienų.

Ką simbolizuoja Užgavėnių kaukės, Morė, Lašininis ir Kanapinis?

Užgavėnių kaukės vaizduoja anapusinio pasaulio būtybes – protėvių dvasias ir gyvenimo bei mirties dėsnius prižiūrinčias dievybes. Tokį aiškinimą pateikia Etninės kultūros globos taryba, tirianti kalendorinius papročius. Kaukė persirengėlį paversdavo neatpažįstama būtybe, todėl jis galėdavo elgtis laisvai, triukšmauti ir juokauti be jokių pasekmių. 

Tradiciniai Užgavėnių personažai skirstomi į tris grupes:

• Zoomorfiniai: meška, arklys, ožys, gervė.
• Demoniški: raganos, giltinė, velniai.
• Antropomorfiniai: čigonai, elgetos, pirkliai, svetimšaliai.

Ryškiausia šventės figūra yra Morė – Žemaitijos žiemos baidyklė, dar vadinama Kotre. Šventės pabaigoje ji sudeginama arba nuskandinama, o pelenai išbarstomi laukuose, nes tikėta, kad tai skatina derlių. Morės sunaikinimas simbolizuoja žiemos pabaigą.

Panašią kovą simbolizuoja ir Lašininio bei Kanapinio grumtynės. Storulis Lašininis atstovauja žiemai ir sočiam, mėsiškam gyvenimui, o liesasis Kanapinis simbolizuoja pavasarį ir artėjančią gavėnią. Lašininis visada pralaimi, todėl pavasaris rituališkai nugali žiemą.

Šiuos personažus atgaivina persirengėlių vaikštynių tradicija. Kaukėti, neatpažįstami persirengėliai vaikščiodavo po kaimus, keldavo triukšmą, dainuodavo ir prašydavo vaišių, o šeimininkai privalėdavo juos pavaišinti. Etnografų teigimu, būtent triukšmas ir juokas buvo laikomi magiška priemone žiemai išbaidyti.

O jei kaukės pasigaminti nespėjote? Eitynėms tiks ir parduotuvėje įsigyta karnavalinė kaukė ar Užgavėnių kostiumas. Svarbiausia išlieka tradicijos esmė – tapti neatpažįstamam ir kartu su kitais išvaryti žiemą.

Ką valgyti per Užgavėnes: blynus, šiupinį ar šaltieną?

Tradicinis Užgavėnių valgis visoje Lietuvoje – blynai, dažniausiai kepami iš raugintos mielinės tešlos. Tokį paprotį aprašo Visuotinė lietuvių enciklopedija. 

Blynai nėra atsitiktinis pasirinkimas. Apvalūs, geltoni blynai primena saulę, todėl senojoje pasaulėžiūroje jie siejami su pavasario ir šviesos sugrįžimu po ilgos žiemos.

Be blynų, ant Užgavėnių stalo tradiciškai atsidurdavo ir kiti sotūs patiekalai:

• Šiupinys – žirnių, kruopų ir mėsos košė, ypač populiari Žemaitijoje.
• Šaltiena – jos turėdavo paragauti kiekvienas į namus užsukęs svečias.
• Spurgos – riebaluose keptas skanėstas, tinkantis paskutinei mėsiedo dienai.

Sotumas šią dieną turėjo aiškią priežastį. Pagal tradiciją per Užgavėnes valgoma 9–12 kartų, nes nuo Pelenų trečiadienio prasidėdavo septynias savaites trunkantis pasninkas. Etninės kultūros globos taryba šį gausaus valgymo paprotį mini kaip vieną svarbiausių šventės bruožų. 

O jei į renginius nevykstate? Blynų kepimas namuose – paprasčiausias būdas paminėti šventę su šeima. Vaikai gali padėti maišyti tešlą, o kartu galima papasakoti, kodėl blynas primena saulę. Taip tradicija perduodama natūraliai ir be didelių pastangų. 

Kur švęsti Užgavėnes: Rumšiškėse, Vilniuje ar Kaune?

Didžiausia ir autentiškiausia Užgavėnių šventė tradiciškai vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kur senieji papročiai atkuriami etnografų prižiūrimoje aplinkoje. 

Rumšiškėse lankytojų laukia persirengėlių eitynės muziejaus kaimais, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas šventės pabaigoje, vaišės blynais ir amatų mugė. Kadangi čia susirenka persirengėliai iš visos Lietuvos, kaukių įvairovė yra didžiausia šalyje.

Miestuose ši šventė taip pat gyva. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Trakuose Užgavėnės minimos centrinėse aikštėse bei prie bendruomenių centrų: vyksta persirengėlių pasirodymai, kepami blynai ir rengiamos žiemos išvarymo apeigos. Renginių programos skelbiamos kasmet, todėl datas verta pasitikrinti iš anksto. Viešos šventės kartais rengiamos artimiausią savaitgalį prieš Užgavėnių antradienį arba po jo, kad galėtų dalyvauti dirbantys žmonės.

Į eitynes verta eiti persirengus, nes kaukėti dalyviai yra šios šventės esmė. Tradiciniams zoomorfiniams personažams – ožiui, meškai ar gervei – tiks gyvūnų kostiumai, o įvaizdį papildys karnavaliniai aksesuarai: skrybėlės, dirbtinės barzdos ar lazdos.

Užgavėnės: DUK

Ar Užgavėnės yra nedarbo diena?

Ne, Užgavėnės Lietuvoje yra įprasta darbo diena ir nėra įtrauktos į oficialių valstybės švenčių sąrašą. Todėl ši šventė dažniausiai minima mokyklose, darželiuose ir bendruomenėse dienos metu, o viešos eitynės ir miestų renginiai organizuojami po darbo valandų arba perkeliami į artimiausią savaitgalį.

Kuo skiriasi Morė ir Gavėnas?

Morė yra Žemaitijos žiemos baidyklė, o Gavėnas – jos atitikmuo Aukštaitijoje, ypač Kupiškio krašte.

Abu personažai šventės pabaigoje sudeginami kaip žiemos ir blogio išvarymo simboliai. Morės pelenai išbarstomi laukuose, nes pagal senuosius papročius buvo tikima, kad jie skatins būsimą derlių.

Kokios Užgavėnių veiklos tinka vaikams?

Vaikams labiausiai tinka kaukių gamyba iš popieriaus ar kartono, persirengėlių eitynės mokykloje ar kieme, bendras blynų kepimas ir Lašininio bei Kanapinio kovos inscenizacija.

Taip pat išlikę senųjų persirengėlių vaikštynių atgarsiai: triukšmavimas, dainos, laistymasis vandeniu ir vaišių prašymas. Šie žaidimai natūraliai supažindina vaikus su papročiais, nes jie patys tampa šventės dalyviais.

Užgavėnės išlieka gyva tradicija tik tada, kai patys tampame jos dalimi: persirengiame, triukšmaujame ir varome žiemą iš kiemo. Jei kaukės pasigaminti nespėjote, o į šventę norite ateiti pasiruošę, „Korifejus“ siūlo platų Užgavėnių kostiumų pasirinkimą suaugusiesiems – raganų, velnių ir kitų tradicinių personažų kostiumus.

O mažiesiems persirengėliams puikiai tiks kostiumai vaikams, su kuriais mokyklos eitynės ar kiemo šventė taps tikru karnavalu. Pasiruoškite iš anksto ir 2027 m. vasario 9 d. išlydėkite žiemą taip, kaip tai darė mūsų protėviai: garsiai, linksmai ir su kauke ant veido.